Draugijos strateginės kryptys 2022-2025
1. Puoselėti tradiciją
Gilinti psichodinaminį sisteminį požiūrį ir grupių santykių metodą praktikuojančiųjų ekspertiškumą bei kompetenciją. Tikslai:
Sukurti galimybes stiprinti organizacijų ir grupių konsultavimo kompetencijas taikant sisteminę psichodinaminę perspektyvą.
Tobulinti konsultavimo kompetencijas grupių santykių konferencijose, prisiimant įvairius vaidmenis: administratoriaus, konsultanto, direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus.
2. Kviesti eksperimentuoti
Skatinti psichodinaminio sisteminio požiūrio taikymą įvairiose profesinėse praktikose, ieškoti naujų taikymo formų. Tikslai:
Sukurti Įvairias erdves/formas sisteminio psichodinaminio požiūrio taikymui profesinėse praktikose.
Patiems tobulėti, mokytis naujų taikymo būdų.
Sudaryti sąlygas kūrybai ir eksperimentavimui.
3. Telkti bendruomenę
Telkti savitarpio palaikymo ir profesinio smalsumo ryšiais susietą, grupių santykiais besidominčią bendruomenę.
Tikslas:
- Užtikrinti tvariai augančią narystę ir sukurti erdves narių emocinių bei intelektinių ryšių stiprinimui.
Apie grupių santykių teoriją ir metodą
Grupių santykių mokymosi iš patirties metodas ir psichodinaminis sisteminis požiūris į organizacijas pasitelkiamas analizuoti grupes ir organizacijas, jų elgseną ir kaitą, lyderystės, vadovavimo, valdžios, galios, autoriteto ir kitus reiškinius, susijusius su organizacijų valdymu ir pokyčių vadyba. Šiuo požiūriu grindžiamas mokymosi iš patirties metodas – grupių santykių konferencija – paremtas Tavistocko modeliu, taip pat organizacijų konsultavimo praktika.
Šis požiūris plėtojamas daugiau kaip 70 metų. Tam pagrindus padėjo Tavistocko instituto (Londone) tyrimai ir grupių konsultavimo praktikos darbai, kurie rėmėsi Klein psichoanalitine tradicija, vėliau Bion patirtimi grupėse ir Eric Trist sociotechinės sistemos idėjomis. Teorija buvo vystoma JAV integruojant Kurto Lewino idėjas (Long 2016).
Trumpas pristatomasis video (anglų k.): Kas yra Grupių santykiai?
Draugijos veikla
Draugija organizuoja šias patirtinio mokymosi, profesinio ir asmeninio tobulėjimo veiklas:
Narystė
Draugijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, dalyvavę bent vienoje grupių santykių konferencijoje Lietuvoje ar užsienyje.
Grupių santykių draugija šiuo metu jungia 20 narių.
Grupių santykių draugija puoselėja ilgalaikę partnerystę su The Tavistock Institute of Human Relations. Tavistocko institutas nuo 2010-ųjų yra Lietuvoje organizuojamos tarptautinės grupių santykių konferencijos sponsoriaunati institucija.
Kviečiame susipažinti su draugijos įstatais:
Draugijos valdyba
2022-2025 kadencija
2022 m. balandžio mėnesį buvo patvirtinta draugijos valdyba trijų metų laikotarpiui:
Prezidentė, valdybos pirmininkė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė;
Valdybos nariai: Kasparas Laureckis, Jūratė Jurgilienė, Jurgita Gaukštė;
Revizorė Ieva Kriaučiūnienė.
Draugijos istorija
Grupių santykių pradžia Lietuvoje
- 2005 – 2010 m. „The Tavistock Institute of Human Relations“, atstovaujamas Grupių santykių programos direktoriaus Mannie Sher, ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros docentė Jolita Buzaitytė-Kasalynienė drauge kūrė Lietuvos grupinių santykių tradiciją.
Grupių santykių konferencijos
- 2010-aisiais buvo surengta pirmoji tarptautinė grupių santykių konferencija, kurios sponsoriaujančios organizacijos buvo „The Tavistock Institute of Human Relations“ ir Vilniaus universitetas.
- Nuo to laiko Vilniuje beveik kasmet organizuojama tarptautinė grupių santykių konferencija.
- 2019 m. įvyko jubiliejinė dešimtoji grupių santykių konferencija, kurioje buvo 39 dalyviai, 11 konsultantų ir administratorių, atstovauta 16 šalių.
Grupių santykių draugija
- 2017-aisiais buvo įsteigta Lietuvos grupių santykių draugija. Draugiją įsteigė Jolita Buzaitytė-Kasalynienė, Erika Speičytė Ruschhoff, Milda Autukaitė ir Rūta Valatkevičiūtė Gustainienė.
- Draugija organizuoja patirtinio mokymosi seminarus, refleksijos renginius, skaitinių grupes.
- Vienija žmones, kurie domisi, kaip gerinti grupių darbo efektyvumą organizacijose, taikant grupių santykių bei sisteminį psichodinaminį požiūrį.