„Nuotolinis darbas, bendravimas ir mokymasis nukūnino mūsų santykius. Virtualaus bendravimo platformos leidžia matyti tik pašnekovo galvą ir pečius. Beveik visos pramogos tapo televizinės ir kompiuterinės, pasaulį patirti galime tik per plokščius ekrano vaizdus. Kaip atsakas į pandemiją, izoliacija ir socialinių kontaktų ribojimai atėmė esminę žmogiškųjų santykių dalį – galėjimą liesti, užuosti kitą žmogų, suprasti apie santykius iš laikysenos, pozos ar kūno kalbos; ne tik matyti spektaklį, bet ir pajusti teatro kvapą, girdėti žiūrovų reakcijas ir aplodismentus. Bijodami susirgti ir mirti, saugodami savo kūnus nuo fizinės mirties atsisakome esminės žmogiškumo dalies – gyvo, tikro, kūniško santykio, o tai veda į socialinę mirtį. Baisu pripažinti, kad abiem atvejais yra mirtis, tik žmonės priversti rinktis – fizinė ar socialinė.“
Grupių santykių draugijos prezidentės Jolitos Buzaitytės-Kašalynienės tekstas padeda reflektuoti apie situaciją, kurioje esame, antrus metus gyvendami pandemijos sąlygomis. Straipsnį publikavo NARA – atsakingos žurnalistikos erdvė, kurioje nagrinėjami esminiai visuomenės procesai.
